LRDK KAUNO SKYRIAUS NARIŲ IR SENJORŲ KLUBO EKSKURSIJA „ROJAUS KELIU“

Saulėtą liepos pabaigos šeštadienį grupė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyriaus narių ir Senjorų klubo atstovų autobusu iškeliavo Panemune apžiūrėti Panemunės pilių, dvarų ir piliakalnių. Ne veltui šis maršrutas vadinamas „Rojaus keliu“ – pailsinome akis nuo piliakalnių gėrėdamiesi žaluma ir  nuostabiais Nemuno vingių vaizdais, pagilinome savo istorijos žinias klausydamiesi įdomių faktų ir istorijų, surinktų kelionės kolegės Melanijos. Ne tik bažnyčias ir dvarus apžiūrėjome, tautosakos „tėvų“ Jono ir Antano Juškų kapą aplankėme, kopėme į piliakalnius ir giesmes užkopę giedojome, laiką važiuodami autobusu trumpinome dainuodami ir deklamuodami eilėraščius, bet net ir medines varles Veliuonoje bučiavome!

Dalinamės mūsų Senjorų klubo narės Aldonos Jankauskienės kelionės įspūdžiais:

“Ankstyvą vasaros rytą, liepos 22 d., kai vaiskūs saulės spinduliai dosniai glamonėjo žemę, Kauno Raudonojo kryžiaus Senjorų klubo nariai vyko į ekskursiją „Rojaus kelias”. Viena kelionės dalyvių Melanija visos išvykos metu įdomiai pasakojo. Pravažiavome Raudondvarį, Vilkiją. Pirma stotelė – Seredžius – miestelis Jurbarko rajone, ant vaizdingos Nemuno ir Dubysos santakos. Užkopėme į Palemono kalną, pasveikinome apylinkę linksma daina, pasigėrėjome kraštovaizdžiu, apžiūrėjome Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, pastatytą 1913 m.

Antra stotelė – Belvederio dvaras –XIX a. vidurio romantizmo stiliui būdinga dvaro sodyba: rūmai, svirnas, koplyčia – mauzoliejus ir parkas. Iš Tiškevičių 1820 m. dvarą nusipirko Kliopas Burba, dalyvavęs 1863 m. sukilime ir sušaudytas. 1904 m. grįžo lietuvybės judėjimas ir rūmuose įvyko pirmasis lietuviškas spektaklis „Užburtas karalaitis,“ o 1914 m. pirmą kartą nuskambėjo Stasio Šimkaus daina „Kur bakūžė samanota“.

Kitas sustojimas – Veliuona – miestelis Jurbarko rajone dešiniajame Nemuno krante. Miestelio vardas kilęs nuo Amžinybės deivės Velionos, teikusios derlingumą ir vaisingumą. XVIII a. sukurtas herbas: karpis su didžiuliais dantimis. Dvaro parke auga gelsvažiedžiai tulpmedžiai. Apžiūrėjome mūrinę Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, šventoriuje brolių Juškų kapus, kitoj gatvės pusėje – kleboniją, statytą 1740 m. Gatvėje – Saulės laikrodis bei varlės, kurias 12 val. pabučiavus, sakoma, kad jos atnešančios laimę. O mes ir buvome prie varlių tuo laiku. Dainavome dainą „Žalia žolė, žalia varlė“ kvatojome ir bučiavome varles, buvo labai linksma, prajuokinome kitus ekskursantus.

Mūsų maršrute – Panemunės pilis. 1597 m. Panemunės dvarą įsigijo vengrų kilmės dvarininkas Jonušas Eperješas. Pilis – Jurbarko rajone, rezidencinė renesanso stiliaus. Veikia viešbutis ir restoranas.

Pilni įspūdžių susiradome gražią pievelę Šilinėje ir pietavome. Pravažiavę Skirsnemunę, ties Jurbarku tiltu persikėlėme į kairįjį Nemuno krantą. Mūsų kelias vedė į Sudargą, kaimą Šakių rajone. Atvykę apžiūrėjome medinę Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią ir buvome sužavėti  piliakalniais, teikiančiais kraštovaizdžiui ypatingą grožį. Prieš mūsų akis atsivėrė reto grožio vaizdas: statūs, vos ne 90 laipsnių šlaitai, apačioje vingiuojantis Nemunas, apsuptais žalių pušų masyvais, žemyn bėgančiais takeliais. Gimė daugybė nuotraukų. Kopėme, nors ir labai nedrąsiai, į tuos piliakalnius, grožėjomės puikia panorama, o širdyje jautėme pasididžiavimą nuostabiu gimtinės grožiu.

Grįžome pilni įspūdžių, dainuodami dainas, deklamuodami eilėraščius per Gelgaudiškį, aplankydami dvarą, per Lukšius, Zypliuose parke nusifotografavome prie didžiulio, jau ne vieną šimtmetį sulaukusio nugriuvusio ąžuolo. Po to vykom į Zapyškį, o iš ten  – su dainomis į Kauną. Manau, dar ilgai kiekvienas prisimins šią nepakartojamą kelionę”.

Ekskursijos akimirkos yra čia.